Praėjus dešimtmečiui po garsiausio lietuvių kompozitoriaus, dailininko, kultūros veikėjo mirties, buvo nutarta įamžinti jo atminimą. 1921 m. gruodžio 14 d. Kultūros ministerija vykdydama Steigiamojo Seimo įstatymą dėl  „M. K. Čiurlionies vardo galerijos“, įkūrė seniausią Lietuvoje dailės muziejų. Po metų iš M. K. Čiurlionio žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės Švietimo ministerija nupirko visus pastarojo darbus, viso 193 kūrinius: 148 tapybos ir 35 grafikos. Sumokėdama už juos 65 000 vokiečių aukso markes. Šiandien Kaune ir Druskininkuose turintis net 12 filialų, muziejus savo fonduose saugo daugiau nei 450 tūkst. eksponatų, atspindinčių Lietuvos dailės vystymąsi nuo viduramžių iki šių dienų. Ne tik saugo, bet ir eksponuoja keičiamose ir nuolatinėse parodose.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai-muziejus  atidarytas 1995 m. rugsėjo 24 d. Savičiaus gatvėje. Muziejus įkurtas name, kuriame 1907-1908 m., grįžęs iš Varšuvos garsiausias Lietuvos kompozitorius ir dailininkas nuomojosi 17 kvadratinių metrų kambariuką. Atidarymo metais buvo atidengta  M. K. Čiurlionio memorialinė lenta, kurioje iškaltas menininko bareljefas ir įrašas: „Šiame name 1907-1908 metais gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“. Memorialiniame kambaryje įrengta ekspozicija, kurioje autentiškų daiktų nėra, tačiau lankytojams pristatomas labai panašus į tais laikais buvusį interjeras. Čia sukaupta didžioji dauguma leidinių apie genijaus kūrybą – nuo pirmosios monografijos, išleistos 1912 m. iki pastarųjų metų albumų ir straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis, skirtų M. K. Čiurlioniui.