Kairėje kelio Musninkai-Čiobiškis pusėje stovi balta, kiek pasvirusi, Barboros Radvilaitės koplytėlė. Kaipgi Barbora Radvilaitė atsidūrė Musninkuose? Musninkiečiai primena legendą, esą kunigaikštytė Barbora svečiavosi Musninkuose vieną ankstyvą pavasarį. Sužinojusi, kad Dubingiuose sunkiai serga vienas iš jos brolių, Barbora nusprendė jį kuo skubiau aplankyti. Kai kunigaikštytės karieta važiavo per upę, stipri srovė ją pagavo ir ėmė nešti pasroviui. Mirtinai išsigandusi Barbora puolė karštai melstis savo globėjai šventajai Barborai. Ir tada karieta atsirėmė į tvirtą upės dugną, o vežikui pavyko išvairuoti ją į krantą. Barbora Radvilaitė savo pažado nepamiršo ir savo globėjai pastatė medinę koplytėlę. O XVIII amžiuje pastatyta mūrinė koplytėlė išliko iki mūsų dienų.

Dabar pačiame miesto centre esančių Radvilų rūmų vietoje XVI a. stovėjo turtingiausio Lietuvos didiko Mikalojaus Radvilos Juodojo rūmai, buvę už Vilniaus miesto gynybinės sienos. XVII a. viduryje Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila pasistatė renesansinių formų, manieristinio dekoro rezidentinius rūmus. Radviloms rūmai priklausė iki XIX a. pradžios, kuomet apleistus, negyvenamus rūmus Vilniaus labdarių draugijai padovanojo Dominykas Radvila. Draugija rūmuose šeimininkavo iki 1940 m. 1967 m. pradėti rūmų restauravimo darbai, tuomet iš didžiulio rūmų komplekso buvo likę tik du korpusai ir vienas  šiaurinis paviljonas, 1984 m. buvo atstatytas ir antrasis. Kaip atrodė rūmai viduramžiais galima pamatyti žvelgiant į vokiečių medalininko Sebastiano Dadlerio nukaltą medalį, skirtą Jonušo Radvilos inauguracijos į Vilniaus vaivadas progai. Dabar čia yra įsikūręs Lietuvos dailės muziejaus padalinys.